Chalon sur Saone mieste J. N. Niepce'as nuo 1813 m. tobulino neseniai išrastą litografijos būdą. Jis tikėjosi sukurti tokį būdą, kad pieštų ne litografinė kreida, o šviesa. Apie 1827 m. jis jau vartojo terminą heliografija (saulės piešinys), taip apibūdindamas raižinių kopijavimą fotografijos priemonėmis. 1829 m. gruodį Niepce'as pradeda bendradarbiauti su L. J. M. Daguerre'u, buvusiu scenografu, kuris 1822 m. išrado dioramą (patobulintą panoraminio vaizdavimo variantą). Daguerre'as atrado, kad nematomus atvaizdus, gautus naudojant sidabro jodidą galima išryškinti veikiant sidabro garais. Fiksuojama panardinus plokšteles į karštą valgomosios druskos vandeninį tirpalą. Pirmoji sėkminga dagerotipija pagaminta 1837 m.
Foksas Talbotas, anglų mokslininkas ir gamtininkas, 1833 m. pradėjo bandymus, siekdamas užfiksuoti atvaizdus ant šviesai jautraus popieriaus. Kaip ryškalą naudojo galio rūgštį. Pagamino negatyvą, kurį, padengęs vašku, padarydavo permatomą, o iš jo gaudavo pozityvinius atspaudus. Talbotas tapo fotografinio spausdinimo pradininku. Būdas, kuriuo gaunami talbotipiniai arba kalotipiniai atvaizdai, tapo viešai žinomas 1839 m. kaip fotogeninis piešimas, o 1841 m. jis užpatentuotas.
Info - Vikipedija
rodiklis 
Ieškoti 
Registruotis 
Prisijungti 
Antr. 08 14, 2007 5:41 pm