Tikriausiai vieną dieną peržengsiu
beprotybės liniją,su savo nenormaliom
idealaus gyvenimo svajonėm. Nesu
princesė su baline suknele, kuri laukia
žavaus vaikino su baltu kostiumu.
Esu viena iš tų mergaičių kurios
gyvena kaip laimingi katinai, su
neskalbtais ir nutrintais džinsais,
fotoaparatu rankose ir su milijonu
švytinčių minčių, juodoje galvoje.
Laukiu šviesių spindulių jūsų galvose,
o ne didelio proto. Nes myliu
menininkus gitaristus
su megstom kepurėm ant galvos.
Dar nė vieno tokio nesutikau.
Dėkoju dievui kad taip ir neatsitiko,
nes tikriausiai iš džiaugsmo
nukandžiočiau jo gitaros
stygas,o tada likčiau kaip
kokia kvailė, su tarp dantų
įstrigusiomis gitaros stygomis.
Gyvenimas ne menininkų
balius, mielieji. Bet aš taip
gyvenu.
rodiklis 
Ieškoti 
Registruotis 
Prisijungti 
Kv. 10 23, 2008 8:45 pm